Jau vasaris baigias
Jau nyksta visa, ką žiemą užsnigo
Jau tirpsta vienatvė, juodi vakarai
Jau dūžta varvekliai ir saulėn pažyra
Ir medžiai siūbuoja kitaip
Jau kelio nėra, kuriuo eit nenorėtum
Iš miesto į pievas, laukus
Ir laukti ant miegančio ežero kranto
Kol vandenys jo atsibus
Jau vasaris baigias
Nebus šalta ir pilka
Jau vakarai trumpesni
Pasiilgau gėlių
Vaikai bėgs, skubės iš mokyklų
Ir ančių klegės pilni ežerai
Pasimetę dienų sūkury
Du žmonės galbūt susitiks
Ir suėję paliks šitą žemę
Miestus jos, triukšmingas gatves
Ir dangum tarp dienos ir vakaro
Savo žvaigždėm keliaus
Aš už mylinčius dainuoju
Už jų kelią baltais debesim
Už tą žvaigždę kartu išgalvotą
Aš už ją dainuoju
Greit lietūs kur buvę, kur nebuvę
Nuplaus dviejų pėdas žolėm
O sniego baltumas akis vėl atšaldęs
Parodys kas tikra, kas ne
Žiūrėsim į ugnį, traškiančią tylą
Dėliosim minty šarmotus vaizdus
Vėl naują atradę prie prarasto grįšim
Kol vėjai mintis, išbarstytas, nešios, nešios
O dabar vasaris baigias
Nebus šalta ir pilka
Jau vakarai trumpesni
Pasiilgau gėlių