Aukojimas
Vytautas Kernagis
Už tuos
Kuriems džiugiąją valandą išmušė varpas aštuntą
Ir už tuos, kuriems mirtiną valandą išmušė varpas
Kurie neatsimena nieko ir jau nepabunda:
Jų pavardė - tai diena, naktis - tai jų vardas
Už tuos, kur dainavo liūdnai, tarsi šviestų spingsulė
Už rankenoj užmirštą šilumą - užmarštį be pabaigos
Už tuos, kas ramybę ateinantiems siūlė
Už didelį Dėkui ir amžiną jų Visados
Už tuos, - be kalbos ir be balso, kaip varpinės senos be varpo
Jų šilumą žvėrys išlaižė iš dirvoj pėdos paliktos
Už tuos, kur pamiršo, kur guldė po amžių pavartę
Ir negyviems neteisybę užrašė kreida ant kaktos
Už tuos - iš tamsos, iš nakties ir iš molžemio kvapo
Už Visados ir už Niekad, už plūgais apartus metus
Už juos tu ant pirmojo žalio pavasario lapo
Pasirašyk tris kartus