Naujas rytas

Su krintančiais lapais, su vėjo verksmais
Didingais troškimais širdis neužkais
Tik pinsis mintis, nedrąsi ir liūdna
Kaip šalto dangaus, įkyri dargana

Suvargino dvasią šešėlį vilties
Padangėj skraidyti sparnai nesities
O saulėtos dienos, kuriom taip džiaugeis
Šviesiais atminimais tik širdį sužeis

Gyvenimo laimės panūdus širdis
Nežino, kada naujas rytas prašvis
Kada į miglas pasinėrus tvankias
Iš lėto, kaip žvakė be oro užges

Turiu aš savy priešingybių versmes
Ir sielvarto mintys manęs nepames
Dėl jų manyje ir gūdu, ir tamsu
Jaučiu, kad esu nebe tas, kas esu