Geriau nežinoti

Geriau nežinot kas už lango
Kad nepabučiuotum tamsos
Kas buvo ten, skilusį dangų
Sulopyt per maža dienos

Norėjai žinot, kas už durų:
Privertus pirštus vis pūti pūti pūti...
Gerai tam, kas nieko neturi
Tik ant veido randai keturi

Muiluota virve prie tavęs prisirišiu
Nors būtum graži, graži kaip mirtis
Gyvenimo sraigę pasikinkysiu
Ir lauksiu kol sapnas užgis

Jau nebesistengsiu pažinti
Kas ten, kai dar čia nežinia
Verba su bobutėm juk žydi
Tai kam taip skubėti iš čia?

Po gomuriu rudenio lapą
Tirpdyk kol sulauksi žiemos
Kol lietūs apakę latakais
Tau akmeniu kris ant galvos