Vedlys

Mane šaukia tavo šaknys, tavo verianti tyla
Margos nugaros gyvačių raizgo nuodija mane
Prakeikimai, laiko upės, lyg akimirka sapne
Kai prabundi baltos rankos tiesia pirštus į tave
Kranklio kelias pavojingas, sparną rėžiantis aukštai
Tu suklupsi jei mirtingas, nemarus juo žengs lengvai
Spinduliai juodi ištvinę, Velino ugnies takai
Pakeliui į amžinybę palydės tave vilkai

Vesk!
Vesk mirtingasai, laumių takais
Vesk!
Vesk! prarastasai, norais slaptais
Vesk!
Vesk pasmerktasai, savęs nepamesk
Vesk!
Vesk nelemtasai, kelią atrask

Pabalnoti juodakarciai, akys tryksta ugnimi
Virs bedugniu tu prajosi jei tikesi savimi
Gaus ragai anapus toliu, nesuskaitomu ausru
Spek nugirsti savo varda virs beprotisku gelmiu
Mano kelias pavojingas, netiketas ir slidus
Tu suklupsi jei mirtingas, arba tapsi nemarus
Isvaduoti tavo vejai, tavo laisve sirdyje
Pakeliui i amzinybe pasiimki ir mane

Vesk!
Vesk amzinasai, laumiu takais
Vesk!
Vesk uzburtasai, norais slaptais
Vesk!
Vesk išrinktasai, saves nepamesk
Vesk!
Vesk prakeiktasai, kelia atrask