Šviesa

Prarado savo ramybę
Iškerojusią godžiai
Pripratę prie savo didybės
Tusčiai ir nuobodžiai
Kur traukia tavo keliai?
Kas tavo spindulius audžia?
Kuo dega tavo vaikai?
Kas tavo neprietelius baudžia?

Tyla suspengia ir apkurtina, vilkais staug
Iš saujos plyšta, drąsko, degina, ir veržias lauk

Paskubėk!
Kas gi žadina tave?
Kas neregimas tau ranką tiesia?
Pažiūrėk!
Kas taip degina tave?
Nesibaigiantis kelias į šviesą

Mojavo ginklai visagaliai
Ir ašmenys akmenį kirto
Pabiro gilės į dirvą
Kelionė į nežinią virto

Sukausto plienu ir apkurtina, vilkais staug
Iš sapno kyla, tvinsta gyslomis ir šaukia – jau

Pažiūrėk!
Tai tik laiko dykuma
Kam į nebūtį aukoji tiesą?
Pažiūrėk!
Ne akis plačiai atmerkęs
Ir atrasi savo kelią į šviesą
Atrasi, atrasi, savo kelią į šviesą