Muolina Meili

Išvariau į Žemaitėją,
Pisau gramą ten ne veina...
Pluoviau baisų širdeis skausmą,
Siunčiau berazumiau tuostą.

Sakiau jau, kad nebegrįšu,
cnam į akis nelįsu,
No kap tik tas aš išgieriau,
Supratau kon aš pridėrbau...
Mona principa galingi,
O galvuo mintis nešvanki,
Kap ton muoli patvarkyti,
Blet, tumet jau reks ir grįžti...

Veizu aš pro kreiva longą,
Gal atneš kas nuors dar bonką,
Nes kap tik tas prablaiviesu,
Muoliaus į svečius nekviesu...
Pried. Vuo tokia tat mona meili,
Panaši į bridnią seilį,
Nuoris viskon jau užbaigti,
Nuors tep negalu gyventi...

Mon vis rek dar paveizieti,
Ir unt muoliaus užsilėpti...
Neįšein jausmų pasliepti,
Dil tuo nuoris viel išgerti.
Mon patėka Žemaitijuo,
Nuors veina būt atsibuoda...
Skombinau savam jaunikiau,
Pasakiau, kad gal jau grįžčiau.

Nu manasis tat nesnaudi
Gazą mašinelis spaudi...
Lekam numei pagaliau,
Bet viel mąstau kon padariau.
Siedu numus aš ant saula,
Mėslįju viel apie bonką,
Negera kažkap įšeina,
Blet, kalbu aš viel aš su seina...

Nesvajojau, pamiršau,
Kad pas muolį aš grįžau...
Nu ir pochui, pasakiau,
Kalu gramą ir varau...